Ką lietuviai deda ant Velykų stalo: nuo mėsos „kelmo“ iki kopūstienės

Kokių tradicinių patiekalų reikėtų nepamiršti ant šventinio Velykų stalo, kurie džiugintų prie jo susirinkusius artimuosius? Patirtimi ir idėjomis dalinasi Kaune įsikūrusio turgaus prekiautojai.

Ant kiekvieno Velykų stalo tikrai rasime margučius. Tam atsakingai ruošiasi ir turgaus prekybininkai – prekystaliai nukrauti kiaušiniais, čia pat galima įsigyti ir dažų marginimui. Patyrusios prekiautojos kartu pasidalins ir įvairiomis dažymo technikomis. Daug dėmesio prieš Velykas sulaukia ir nedidukai putpelių kiaušiniai, kuriuos jau numargino gamta. Kad margučiai – Velykų simbolis, prieštaraujančių tikriausiai nėra, bet kokie dar patiekalai turėtų būti ant šios pavasario šventės stalo? Prekybos miestelyje „Urmas“ įsikūrusio Centrinio Kauno turgaus prekiautojai pastebi, kad pirkėjų pomėgiai ir norai ruošiantis Velykoms – pakankamai įvairūs. Krautuvėlės „Jautiena jums“ savininkė Eugenija, prekiaujanti šviežia lietuviška jautiena, teigia, kad per Velykas dažno lietuvio stalą puošia vadinamasis „kelmas“ suformuotas iš maltos mėsos ir šonkaulių. Šiam patiekalui pirkėjai pas Eugeniją įsigyja veršienos šonkauliukus. „Labai populiarūs liežuviai – juos žmonės įsigyja šviežius ir patys ruošia. Karkutes ima šaltienai virti. Perka ir antrekotus, mentės mėsą kepimui orkaitėje“, – pastebėjimais dalijosi prekybininkė.

Kad lietuviai per Velykas neapsiriboja vien iš anksto paruoštais šaltaisiais patiekalais, pastebi ir šviežią kiaulieną turguje parduodanti Laura. „Per Velykas dažnas jau atidaro grilio sezoną, todėl perkama mėsa šašlykams, kepsniams – dažniausiai kryžinė, sprandinė, nugarinė su lašinuku, šonkauliukai. Tie, kas patys gaminasi vyniotinius, perka karkas. Kai kurie nepatingi patys išsirūkyti nugarinę, kumpelius“, – pasakojo pašnekovė. Dar vienas Velykinio stalo akcentas – keptas paukštis: gausiai perkamos šviežios vištos, antys, kalakutai. Jei pastarojo viso per daug – galima įsigyti pusę.

Rūkytais kaimiškais mėsos gaminiais prekiaujanti Genutė vardija, kad prieš Velykas gausiai perkami kumpiai, nugarinės, dešros, o ypač – labai gardžios karšto ir šalto rūkymo vištos. Jų specialiai Velykoms užsako labai daug. „Dažnas pagalvoja ir apie antrą Velykų dieną, kai jau norisi sriubos – verda gardžią kopūstienę su rūkytos mėsos gabalėliu ar šonkauliukais“, – patirtimi dalijosi prekybininkė. Jei virtuvėje nesinori praleisti daug laiko, turguje taip pat galima įsigyti jau paruoštų vyniotinių, salotų, mišrainių. Kai kurie prekybininkai siūlo išbandyti ir gan netikėtus pasiūlymus šventiniam stalui. Pavyzdžiui, krautuvėlėje „100 procentų“ galima įsigyti keptos duonos „tortą“, puikiai tinkantį užkandžiams prie gėrimų. Velykiniam desertui puikiai tiks tikras lietuviškas šakotis, grybukų formos sausainiai ar natūralus, vaisiais gausiai puoštas, rankų darbo tortas.