Konstrukcinės medžiagos
Gyventi nuosavame būste – daugelio lietuvių svajonė. Ją įgyvendino ne taip mažai šeimų – individualiuose namuose gyvena apie 34 proc. visų Lietuvos gyventojų. Tai atitinka statistinį Europos Sąjungos vidurkį, nors atskirose šalyse situacija ganėtinai skiriasi. Privačių būstų srityje yra nepralenkiama Slovėnija, kurioje individualiuose namuose gyvena net 68,7 proc. šalies gyventojų. Nedaug teatsilieka Vengrija. Nuosavų namų laime taip pat džiaugiasi daug rumunų, danų, norvegų. Tuo tarpu mūsų kaimynai latviai, estai nuo Lietuvos šiuo požiūriu gerokai atsilieka.
Individualių būstų statyba bei pardavimas pastaraisiais metais vėl atsigauna. Kauno miesto ir rajono gyventojai šioje srityje yra lyderiai – jiems tenka beveik trečdalis 2012 metais Lietuvoje sudarytų individualių namų pirkimo sandorių. Pasak nekilnojamojo turto rinkos ekspertų, pastebima tendencija: daugelio akys krypsta jau į kuklesnius nei anksčiau, iki 100 kvadratinių metrų ploto namus, nevengiama nebaigtos statybos bei renovuotinų būstų.
Šiandien namus savo jėgomis statantiems gyventojams racionalus taupumas taip pat yra itin aktualus. Apie jį tenka galvoti nuo pirmųjų projektavimo žingsnių, nuo konstrukcinių medžiagų pasirinkimo. Kiekvienas siekia optimalaus rezultato: kad statybinės medžiagos maksimaliai užtikrintų pastato patikimumą, kad su jomis būtų patogu dirbti statybos aikštelėje ir galima būtų apsieiti be brangios technikos, kad kaina būtų priimtina. Ketinant pradėti statybą, naudinga pasigilinti į rinkoje esamą pasiūlą, tendencijas. Išgirdus kitų statytojų nuomonę ir atlikus nedidelį asmeninį tyrimą, jau galima daryti išvadą, rinktis vienokias ar kitokias konstrukcines medžiagas. Kviečiame pasidomėti, ką siūlo prekybos miestelio URMAS statybinių medžiagų parduotuvės. Mūsų prekybos miestelyje visuomet palankesnės kainos.
Taigi svarbiausias klausimas: kokias statybines medžiagas pasirinkti? Ręsti medinį namą, o gal mūryti iš plytų ar blokelių, statyti karkasinį ar skydinį, o gal iš alternatyvių statybinių medžiagų – šiaudų, molio? Išskirti kurią nors vieną konstrukcinę medžiagą ir teigti, kad ji yra pati geriausia, negalima. Kiekviena medžiaga turi teigiamų savybių ir trūkumų, kurie yra koreguojami.
Ekspertai atkreipia dėmesį, kad visais atvejais konstrukcines medžiagas reikėtų pasirinkti iš anksto, dar iki pamatų liejimo, kad galima būtų įvertinti jiems teksiančias apkrovas bei storį. Be to, rekomenduotina iš anksto apskaičiuoti konstrukcinių medžiagų sandarumą, atitvarų šiluminę varžą su apšiltinimu. Statytojas turi būti suinteresuotas statyti taip, kad eksploatacijos metu pastatas reikalautų kuo mažiau šildymo sąnaudų. Statant šiandien, patartina orientuotis tik į aukščiausią pastato energinio naudingumo klasę.
Rąstiniai namai vilioja natūralumu ir šiltumu, kitomis patraukliomis savybėmis, tačiau dėl brangstančios medienos šį variantą renkasi nedaugelis. Tradicinė yra plytinė statyba, dar neseniai ji buvo vyraujanti. Tačiau jau kuris laikas, kai plytos dažniau pasirenkamos vidinėms pertvaroms. Laikančiosios sienos dažniau mūrijamos iš blokelių. Rinkoje dabar išties didelis blokelių pasirinkimas: silikatiniai, akytojo betono, keraminiai, keramzitiniai ir kt.
Palyginti su plytų mūriniu, statyba iš blokelių yra spartesnė, mažesnės darbo sąnaudos, taip pat mažiau sunaudojama skiedinio. Blokeliai ganėtinai skiriasi svoriu, atsparumu drėgmei bei šalčiui, tvirtumu bei šiltumu. Pastarieji parametrai yra tiesiogiai susiję – tai atvirkščiai proporcingi dydžai. Statant iš blokelių svarbu atminti, kad darbus šiek tiek riboja šaltasis metų laikas. Esant vėsesnei nei 5 laipsnių oro temperatūrai, būtina naudoti specialius priedus skiediniams.
Pamažu populiarėja karkasiniai namai. Specialistai teigia, kad jų statyba yra penktadaliu ar net ketvirtadaliu pigesnė už tradicinę, ji taip pat ir greitesnė. Būsto karkaso elementai surenkami iš medinių tašų, tarpai užpildomi pasirinktomis izoliacinėmis medžiagomis bei apdailinami.
